Piza & pupelių sriuba su makaronais

pasta e fagioli. from tartamour.com

cavolo nero

Toskana, mon amour!

Greitai pralekiantys ir besikeičiantys vaizdai pro traukinio langą dažnai nebestebina, tad neretai kimbu į knygą ir taip praleidžiu didžiąją dalį kelionės. Tačiau akies krašteliu stebiu pamažu pasirodančias kalvas, ant jų viršūnių stygstančius, it nykštukų kepurės, kiparisus, vingiuojančius vynuogynus ir nebegaliu atitraukti žvilgsnio. Kiekvieną kartą sugrįžus į šį kažkuo magišką žemės plotelį, užplūsta ypatingas jausmas ir pradedu viską matyti lyg pro svajingą, pilną saulės spindulių miglą. Žiemos drėgmė ar vasaros kaitra, turistų spiečiai ir jiems mėtomi masalai ant kiekvieno kampo kažkodėl išnyksta ir išgyvenu kiekvieną žingsnį, lyg aplink nieko nebūtų ir laikas būtų sustojęs. Sakau – magija, ne kitaip!

veg market in Pisa. from tartamour

Leaning Tower of Pisa. from tartamour

Gal todėl, kad ne taip dažnai tenka apsilankyti šiame regione, o gal, kad viena iš pirmųjų ir kone daugiausiai įspūdžių palikusių kelionių Italijoje buvo būtent Florencija, San Gimignano, Siena, Piza ir Lucca miestai, Toskana mane apsvaigina kiekvieną mielą kartą. Spalį teko pabuvoti ir geriau apžiūrėti įžymųjį griūvančio bokšto miestą Pizą. Prieš penketą metų, kai pirmą kartą lankėmės šiame mieste, kaip ir daugelis turistų, apsiribojome apžiūrėdami miesto įžymybę bei didingąją katedrą ir judėjome toliau. Žinoma, vos keletą dienų trukusi kelionė ir noras pamatyti kuo daugiau, neleido užsibūti vienoje vietoje. Tad šį kartą, praleidusi kelias dienas Pizoje, džiaugiausi pamačiusi ne tik bokštą, bet ir siauras bei saulėtas senamiesčio gatveles.

Pisa. from tartamour

Vienas keistesnių Pizos ypatumų yra tas, kad katedra su žymiuoju bokštu yra visai neįprastoje miesto dalyje. Atrodytų, lyg būtų suplanuota apsaugoti miestą nuo turistų numindžiotų takų ir traukos objektą pastatyti ne centre, o visai nuošalyje, kur galima būtų patogiai privažiuoti automobiliu, išsukus iš autostrados vos keletą kilometrų. Šio fakto neatsiminiau nuo pirmosios kelionės, tad pirmąją dieną teko dar gerokai paieškoti ir nupėdinti nemažą kelio gabalą nuo miesto centro, kuris lyg suskirstytas į dvi dalis, skiriamas plačios Arno upės, tuo primenantis Vilnių. Nuo traukinių stoties prasideda lyg ir naujoji centro dalis su ilga pėsčiųjų alėja –Corso Italia, vedančia iki vieno iš tiltų, per kurį perėjus prasideda senamiestis, ir tik jį praėjus, pasiekiama katedra.

Ypatingas miestas ir tuo, kad prieš keletą amžių jis buvo daug arčiau jūros kranto ir dėka upių bei kanalų tapo viena įtakingiausių to laikotarpio jūros respublikų. Tad ir šiandien galima pajusti Renesanso didybę ir jo laikų paminklus, ir ne tik Stebuklų aikštėje (Piazza dei Miracoli) su iškilminga katedra, kurioje, kaip teigia legenda, Galilėjus suprato, kad žemė visgi nestovi vietoje, o sukasi aplink saulę. “Eppur si muove” (dar gi ir juda) – iš čia vienas iš italų posakių. Istorija kalba pati už save vingiuotose senamiesčio gatvėse, grįstose akmenimis, ir šalimais, už ornamentuotų vartų besislepiančiose didingose vilose.

Pisa. from tartamour.com

Pisa. from tartamour.com

Pisa. from tartamour.com

Istorija apie save byloja ne tik gatvėse, bet ir virtuvėje. Kad ir ypatinga žuvienė, vadinama Cacciucco, primena apie jūros respublikos egzistavimą ir tuo pačiu jūros kranto artumą. Šią sriubą, gaminamą iš įvairių rūšių žuvų, vėžiagyvių, moliuskų, aštuonkojų, sepijų su pomidorų padažu, bei patiekiamą su skrudintos duonos, įtrintos česnaku, riekele, siūlo kone kiekvienas restoranas Pizoje. Tačiau Toskanos regionas daugiau pasižymi žemės gėrybėmis, nepriekaištingais mėsos kepsniais (bistecca alla fiorentina) bei garuojančiomis ir sočiomis sriubomis. Viena iš tokių – pasta e fagioli (pasta arba makaronai ir pupelės). Besišnekučiuojant su vietiniais apie tradiciškiausią Pizos patiekalą, dauguma patvirtino, kad būtent ši sriuba, įvairiais variantais, lydėjo nuo pat vaikystės.

pasta e fagioli. from tartamour

Kadangi esu nepagydoma sriubų mėgėja, knietėjo išbandyti įdomesnį šio sotaus patiekalo variantą. Atimt ne atimsi, bet pridėti galima. Vienas iš šaltojo sezono Toskanos karalių, vyraujančių daugybėje regiono patiekalų – čia vadinamas cavolo nero (juodasis kopūstas) – kopūsto rūšis su pailgais, tamsiai žalios spalvos lapais, puikiai tinka sriubai ir priduoda švelnumo. O skoniui paaštrinti (nors ir nesu mėsos gerbėja, tačiau čia prašyte prašėsi) – skrudintos bekono juostelės.

Girdėjau, kad žiema atidundėjo į gimtinę su visu trenksmu, tad išbandyti šią šildančią sriubą pats metas! O jei nerasite to juodojo kopūsto ilgais lapais, galite pakeisti į jį kiek panašų kinietišką kopūstą arba keliais špinatų lapais, likus vos kelioms minutėms iki virimo pabaigos.

Šiltų ir skanių vakarų!

Pupelių sriuba su makaronais

Paruošimo laikas:

Virimo laikas:
Porcijos: 4
Ko reikės:
  • 1 stiklinė sausų baltųjų pupelių
  • 1 džiovintas aitrusis pipiras
  • 3 česnako skiltelės
  • 10-12 juodojo kopūsto lapų arba porą saujų špinatų
  • 2 šakelės rozmarino
  • 6 kvapnieji pipirai
  • 1/2 siklinės “ditalini” arba kitos trumpos pastos (makaronų)
  • 10-12 plonai pjaustytų bekono riekelių
  • 2-3 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • druskos
Ką daryti:
  1. Palikite pupeles mirkti per visą naktį.
  2. Giliame puode neprikaitančiu paviršiumi įkaitinkite alyvuogių aliejų su česnako skiltelėmis, rozmarino šakelėmis ir smulkintu aitriuoju pipiru be sėklyčių. Kas nemėgsta aitresnio skonio, naudokite tik galiuką. Ant vidutinės ugnies pakaitinkite apie porą minučių, įdėkite kelis juosteles bekono ir pakepinkite dar apie porą minučių, kad aliejus įgautų prieskonių skonį, tačiau būkite atsargus, kad česnakas neparuduotų, taip įgaudamas nepageidaujamą kartumą. Išimkite česnako skilteles prieš supilant pupeles.
  3. Perplaukite pupeles po šaltu vandeniu, supilkite į puodą su prieskoniais, užpilkite vandeniu, pasūdykite pagal skonį, sudėkite kvapniuosius pipirus ir virkite apie 45-50 min. Jei pamatysite, kad vanduo per daug išgaruoja, įpilkite karšto, pupelės turi būti visad apsemtos.
  4. Praėjus laikui, supilkite pastą, nuplaukite juodojo kopūsto lapus, išpjaukite kietesnes kotelių dalis, ir sudėkite į puodą su pupelėmis ir pasta. Virkite iki kol pasta išvirs, tačiau liks kiek kietesnė, o kopūstas suminkštės. Jei naudojate špinatus, sudėkite, kai pasta bus beveik išvirusi. Jiems užteks vos kelių minučių apvirti.
  5. Paruoškite bekono juosteles: įkaitinkite orkaitę iki 210-220°, sudėkite riekeles ant kepimo formos, išklotos kepimo popieriumi ir kepkite kelias minutes, iki kol bus gražiai apskrudę ir sukietėję.
  6. Patiekite lėkštėse su keliomis juostelėmis skrudinto bekono ant viršaus.

pasta e fagioli. from tartamour

 

Pisa. from blog tartamour

pasta e fagioli

Pisa, Italy. from blog tartamour.com

Written By
More from Tartamour

Morkų ir mango kreminė sriuba

Ką bendro turi morka ir mango vaisius? Iš pažiūros lyg ir nieko,...
Read More

Leave a Reply